Pastato energetinio naudingumo sertifikavimas
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlikti gali tik atestuotas sertifikavimo ekspertas.
Sertifikavimo ekspertas, turintis kvalifikaciją įrodantį atestatą, vadovaudamasis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir naudodamasis aprobuota kompiuterine programa, nustato pastato energijos sunaudojimą, įvertina pastato energinį naudingumą ir išduoda sertifikatą, kuris galioja 10 metų.
Naujai statomų pastatų sertifikavimas pradėtas vykdyti nuo 2007 m. sausio 1 d. Nuo 2009 m. sausio mėn. 1 d..
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas:
1) statant, parduodant ar išnuomojant pastatus.
Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;
2) pastatams didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas:
1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7) nešildomiems pastatams.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų veikla vykdoma pagal:
- 2002 m. gruodžio mėn. 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo.
- STR 2.01.09:2005„Pastatų energinis naudingumas, energinio naudingumo sertifikavimas“.